Skambinkite

+370 609 90 716

Šilumos laidumo koeficientas

Kas yra šilumos laidumo koeficientas?

Šilumos laidumo koeficientas, žymimas simboliu „λ“ (lambda), nurodo, kaip gerai ar blogai medžiaga praleidžia šilumą. Šis koeficientas matuojamas vatais metrui Kelvino laipsniui (W/(m·K)) ir parodo, kiek šilumos perduodama per 1 metro storio medžiagos sluoksnį, kai temperatūrų skirtumas abiejose pusėse yra 1 laipsnis Kelvino. Kuo mažesnis šilumos laidumo koeficientas, tuo mažiau šilumos praleidžia medžiaga, o tai reiškia, kad ji geriau izoliuoja ir padeda sumažinti šilumos nuostolius pastatuose.

Pavyzdžiui, tokios medžiagos kaip mineralinė vata ar ekovata turi mažą šilumos laidumo koeficientą (apie 0.030–0.040 W/(m·K)), todėl jos puikiai tinka sienų, grindų, stogų bei kitų pastato dalių izoliacijai. Priešingai, metalai turi didelį šilumos laidumo koeficientą, todėl nėra tinkami izoliacijai, nes praleidžia daug šilumos.

Šilumos laidumo koeficiento svarba apsiltinant namą

Tinkama izoliacija yra būtina siekiant išlaikyti komfortišką temperatūrą namuose visus metus ir sumažinti energijos sąnaudas. Šilumos laidumo koeficientas yra pagrindinis parametras, leidžiantis įvertinti medžiagos izoliacines savybes ir spręsti, kokią naudą ji suteiks pastatui. Mažas šilumos laidumo koeficientas užtikrina, kad mažiau šilumos prarandama per pastato sienas, stogą ar grindis, todėl mažėja šildymo sąnaudos žiemą ir vėsinimo išlaidos vasarą.

Izoliacinės medžiagos, turinčios žemą šilumos laidumo koeficientą, efektyviau apsaugo nuo šilumos nuostolių, o tai reiškia, kad namai išlieka šilti net ir žiemą be intensyvaus šildymo. Tai yra labai aktualu šaltuoju metų laiku, kai šildymo išlaidos gali sudaryti reikšmingą namų ūkio biudžeto dalį. Kita vertus, vasarą tokios medžiagos padeda apsaugoti nuo karščio įsiskverbimo į namo vidų, tad reikės mažiau naudoti kondicionierių.

Medžiagų pasirinkimo kriterijai: kodėl svarbu atsižvelgti į šilumos laidumo koeficientą?

Norint užtikrinti aukštą šiluminį efektyvumą, būtina pasirinkti tinkamas izoliacines medžiagas. Statybos įmonėms ir projektuotojams rekomenduojama atsižvelgti į šilumos laidumo koeficientą kartu su kitais faktoriais, tokiais kaip medžiagos storis, mechaninės savybės, ilgaamžiškumas ir ekologiškumas.

Medžiagos su mažesniu šilumos laidumo koeficientu dažnai yra efektyvesnės ir ilgainiui padeda sutaupyti daugiau energijos. Pavyzdžiui, tokios izoliacinės medžiagos kaip mineralinė vata ir pūstos celiuliozės (pvz., Thermofloc ar Knauf Supafil) pasižymi itin mažais šilumos laidumo koeficientais, todėl tinka įvairioms pastato dalims apsaugoti. Taip pat svarbu pasirinkti sertifikuotus gamintojus, kurie užtikrina medžiagų kokybę ir atitiktį saugos standartams, kaip Thermofloc ir Knauf, kurie yra patikimi šilumos izoliacijos produktų tiekėjai.

Ekologiniai aspektai ir energinis efektyvumas

Pastaraisiais metais šilumos izoliacijos sritis patiria didelį postūmį ekologinio tvarumo link. Izoliacinių medžiagų gamintojai stengiasi kurti sprendimus, kurie ne tik būtų efektyvūs, bet ir draugiški aplinkai. Šiuo atžvilgiu puikiai tinka pūstos celiuliozės produktai, kurie yra ne tik efektyvūs, bet ir mažiau kenksmingi aplinkai, nes jų gamyba reikalauja mažiau energijos, o sudėtyje gali būti perdirbtų medžiagų.

Šilumos laidumo koeficientas padeda ne tik pasirinkti efektyvias izoliacines medžiagas, bet ir prisidėti prie pastato energinio efektyvumo klasės didinimo. Energiškai efektyvūs pastatai ne tik taupo išlaidas, bet ir padeda sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl šiuolaikinės izoliacinės medžiagos yra kuriamos taip, kad būtų patikimos, saugios ir tausotų gamtą, o mažas šilumos laidumo koeficientas tampa esmine jų savybe.

Izoliacinės medžiagos su mažais šilumos laidumo koeficientais

Rinkoje galima rasti daug skirtingų izoliacinių medžiagų, tačiau dažniausiai naudojamos tokios, kurios turi mažą šilumos laidumo koeficientą:

  • Mineralinė vata (pvz., Knauf mineralinė vata): labai efektyvi, turi mažą šilumos laidumo koeficientą ir yra tinkama tiek sienų, tiek stogo, tiek grindų izoliacijai.
  • Pūstos celiuliozės vata (pvz., Thermofloc): ekologiška medžiaga, dažniausiai gaminama iš perdirbtos celiuliozės, turinti gerą šilumos laidumo koeficientą ir tinka sienų bei stogų izoliacijai.
  • Putplasčio plokštės: šios plokštės pasižymi labai mažu šilumos laidumo koeficientu, tačiau jų ekologinės savybės yra mažesnės nei celiuliozės ar mineralinės vatos.

Ką statybos įmonės turėtų žinoti apie šilumos laidumo koeficiento vertinimą?

Statybos įmonėms svarbu suprasti, kad šilumos laidumo koeficientas yra vienas iš pagrindinių rodiklių, padedančių nustatyti, kaip efektyviai pastatas išlaikys šilumą. Renkantis izoliacines medžiagas, rekomenduojama ne tik atsižvelgti į jų šilumos laidumo koeficientą, bet ir pasitikėti tik sertifikuotais gamintojais bei produktais. Tiekėjai, tokie kaip Thermofloc ir Knauf, užtikrina aukštos kokybės produktus, kurie atitinka visus saugos ir efektyvumo standartus.

Be to, svarbu suprasti, kad šilumos laidumo koeficientas nėra vienintelis veiksnys, lemiančiantis izoliacijos efektyvumą. Reikėtų atsižvelgti ir į izoliacijos sluoksnio storį, teisingą montavimą bei sandarumo užtikrinimą, nes net geriausia izoliacija neveiks optimaliai, jei bus netinkamai įrengta. Todėl statybų įmonėms rekomenduojama bendradarbiauti su patyrusiais specialistais, kurie gali ne tik parinkti tinkamas medžiagas, bet ir užtikrinti profesionalų izoliacijos įrengimą.

Renkantis apšiltinimo medžiagą, šilumos laidumo koeficientas (λ) turėtų būti kuo mažesnis, kad medžiaga galėtų geriau sulaikyti šilumą ir mažiau jos praleistų. Idealiai tinka medžiagos, kurių šilumos laidumo koeficientas yra nuo 0,030 iki 0,040 W/(m·K) arba mažesnis.

Štai keli orientaciniai šilumos laidumo koeficiento intervalai, būdingi skirtingoms apšiltinimo medžiagoms:

  1. Mineralinė vata: 0,030–0,040 W/(m·K). Puikiai tinka tiek sienoms, tiek stogui, tiek grindims, nes pasižymi geru šilumos izoliavimu.
  2. Polistireninis putplastis (EPS, XPS): 0,030–0,040 W/(m·K). Yra atsparus drėgmei, todėl dažnai naudojamas pamatams ir išorės sienoms.
  3. Pūstos celiuliozės vata: apie 0,040 W/(m·K). Ekologiška ir tinkama naudoti įvairiose namo vietose, ypač ten, kur reikia gerai užpildyti ertmes.
  4. Medžio plaušo plokštės: 0,038–0,045 W/(m·K). Nors šiek tiek prastesnio šilumos laidumo nei mineralinė vata, ši medžiaga yra natūralesnė ir tinka ekologiniams pastatams.

Norint pasiekti optimalų pastato energinį efektyvumą, verta rinktis medžiagas, kurių šilumos laidumo koeficientas yra mažesnis nei 0,040 W/(m·K). Be to, reikėtų atsižvelgti į izoliacijos sluoksnio storį ir kokybišką įrengimą, nes net ir geriausios medžiagos nepasieks reikiamo efektyvumo, jei bus netinkamai sumontuotos ar nepakankamo storio.

Išvada

Šilumos laidumo koeficientas yra svarbus kriterijus renkantis izoliacines medžiagas, nes jis tiesiogiai įtakoja pastato energijos efektyvumą, komforto lygį ir šildymo bei vėsinimo sąnaudas. Naudojant mažo šilumos laidumo koeficiento izoliacines medžiagas, tokias kaip mineralinė vata ar pūstos celiuliozės produktai, galima sumažinti šilumos nuostolius ir tuo pačiu sumažinti energijos sąnaudas.

Todėl statybų įmonėms svarbu orientuotis į kokybiškus ir sertifikuotus gamintojus, kaip Thermofloc ir Knauf, ir užtikrinti, kad kiekvienas namas būtų ne tik efektyviai izoliuotas, bet ir draugiškas aplinkai.

Scroll to Top